Turtuoliai ir vargšai
1Kas paliečia dervą, tas susitepa;
kas bendrauja su įžūliu žmogumi, tas tampa į jį panašus.
2Kam gi imtis naštos, kuri tau per sunki?
Kam gi bendrauti su žmogumi,
kuris galingesnis ir turtingesnis už tave?
Kaipgi gali molio puodas bendrauti su geležies katilu?
Kai jiedu vienas į kitą atsitrenks, puodas suduš.
3Turtuolis pasielgia nedorai ir giriasi,
vargšas patiria skriaudą ir turi atsiprašyti.
4Kol tu turtuoliui naudingas, jis tave išnaudos,
bet kai būsi pervargęs, jis tave pamirš.
5Kol tu šį tą turi, jis maloniai kalbėsis su tavimi
ir šypsniu laimės tavo pasitikėjimą.
6Kai tu jam reikalingas, jis tave apgaudinės,
šypsosis ir drąsins tave,
mandagiai kalbės ir klaus: „Ko tau reikia?“
7Jis paikins tave savo skanėstais,
kol paliks tave be nieko du ar tris kartus,
o galop pasijuoks iš tavęs.
Jei paskui jam pasitaikys tave susitikti,
jis praeis pro šalį, tik pakraipydamas dėl tavęs galvą.
8Saugokis, kad nebūtumei apgautas
ir pažemintas per savo kvailumą.
9Kai esi didiko kviečiamas, būk santūrus,
ir jis tave kvies primygtiniau.
10Nebūk su juo per įkyrus, kad nenusibostum,
nebūk nė per daug atokus, kad neliktum užmirštas.
11Nebandyk elgtis su juo kaip su sau lygiu
ir nepasitikėk jo ilgais pokalbiais,
nes ilgu pasikalbėjimu jis tave bandys
ir nors šypsosis, tave tyrinės.
12Negailestingas žmogus, neišlaikantis tavo paslapčių,
jis nepagailės tau nei žalos, nei kalėjimo.
13Būk atsargus ir susirūpink,
nes bendrauji su savo pražūtimi.
14Jei miegodamas girdi šiuos dalykus, tai atsibusk!
Visa gyvastimi mylėk Viešpatį
ir šaukis jo, kad išsigelbėtum.
15Kiekvienas gyvūnas myli į save panašų,
kiekvienas žmogus – žmogų kaip save patį.
16Visi gyvūnai bendrauja su panašiais į save,
ir žmonės laikosi išvien su panašiais į save.
17Ką bendra turi liūtas su ėriuku?
Ne daugiau bendra turi nusidėjėlis su teisiuoju.
18Argi gali būti taika tarp hienos ir šuns?
Ir kokia bičiulystė tarp turtingo ir vargšo?
19Laukiniai asilai dykumoje – liūto grobis;
panašiai vargšai – ganykla turtingiesiems.
20Išdidus žmogus bjaurisi nusižeminimu;
panašiai turtuolis bjaurisi vargšais.
21Kai turtuolis suklumpa, jį draugai pakelia,
o kai vargšas parpuola, jį net draugai atstumia.
22Kai turtuolis kalba, daugelis jam pritaria;
nors ir nesąmonę pasakodamas, jis būna giriamas.
Kai vargšas kalba, iš jo juokiamasi;
nors jis ir protingai šneka, į jį nekreipiama dėmesio.
23Turtuoliui kalbant, visi tyli
ir jo išmintį kelia į padanges.
Vargšui kalbant, klausiama: „Kas jis per vienas?“
Jei jis suklumpa, tai dar ir pastumiamas.
24Turtai geri, jeigu jie nenuodėmingi;
neturtas – blogis pagal išpuikėlių matą.
25Žmogaus širdis atmaino jo veidą
ir į gera, ir į pikta.
26Laimingos širdies ženklas yra linksmas veidas,
bet kurti patarles – varginanti užduotis.
